Visagino savivaldybė - Kalbėkime taisyklingai

Biudžetinė įstaiga
Parko g. 14, 31139 Visaginas
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre
Kodas 188711925
Tel. (8 386) 60 246
Faks. (8 386) 31 286
El. p. visaginas@visaginas.lt

Lietuviškai English Russian
Spausdinti
Tarybos posėdžių transliacija
Kalbėkime taisyklingai

Ar reikia skirti išplėstines dalyvines aplinkybes?

Pasirenkamosios skyrybos taisyklių, patvirtintų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimu Nr. N-3 (104), 4 punkte nurodyta: „Išplėsta dalyvinė, pusdalyvinė ar padalyvinė aplinkybė arba dvi ir daugiau neišplėstų gali būti išskiriamos kableliais, jei norima išryškinti jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą“, pvz.: Išėjusi iš mokyklos(,) direktorė stabtelėjo. Jis pajuto, kad(,) tvinksint širdžiai(,) lyg adatėlėmis bado pirštų galiukus. Lyjant ar sningant(,) nemalonu keliauti. Kitą kartą(,) sprendžiant šiuos klausimus(,) bus atsižvelgta į ypatingą smulkiųjų ir vidutinių įmonių padėtį.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pasirinkus skirti išplėstinę dalyvinę, pusdalyvinę ar padalyvinę aplinkybę, privalu ją išskirti iš abiejų pusių – kablelis tik iš vienos pusės laikomas klaida.
Ar tame pačiame tekste nuosekliai skirti visas išplėstines dalyvines, pusdalyvines, padalyvines aplinkybes, ar pasirinktinai pagal norą paryškinti kurių nors iš jų prasminį ir intonacinį savarankiškumą, sprendžia autorius arba redakcija.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informaciją 

Dėl žodžių atstovauti, atitikti, atitikimas vartojimo 

Dokumentų, sutarčių, pranešimų rengėjai kartais klysta vartodami žodžius atstovauti, atitikti, atitikimas.
Būtina įsidėmėti, kad veiksmažodis atstovauti vartojamas su naudininku: Susirinkime darbuotojams atstovauja tarybos pirmininkė. Du savivaldybės tarybos nariai konferencijoje atstovaus mūsų savivaldybei.
Veiksmažodis atitikti valdo galininką: Kirvis atitinka kotą. Bendrijos įstatai atitinka įstatymus. Statybos darbai atitinka techninius reikalavimus.
Tiek veiksmažodis atitikti, tiek abstraktas atitikimas nevartotini su naudininku objektui reikšti. Junginį atitikimas kam galima taisyti taip: atitiktis kam, to ir to atitiktis (atitikimas), sutikimas su kuo, šalutinis sakinys. Nagrinėjamas įstatymo straipsnio atitikimas Konstitucijai (taisoma Nagrinėjama įstatymo straipsnio atitiktis Konstitucijai; Nagrinėjamas įstatymo straipsnio sutikimas su Konstitucija; Nagrinėjama, kaip (kiek) įstatymo straipsnis atitinka Konstituciją).
Įsidėmėtina, kad nevartotinas veiksmažodis atatikti ir jo vediniai atatikimas, atatinkamas, atatinkamai.

Parengta pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos informaciją 

Kaip rašyti Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus vardą ir pavardę?

Tekstuose ir dokumentuose jau galima pamatyti dvejopai rašomą Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus vardą ir pavardę – Sergej Mickevič ir Sergejus Mickevičius. Kaip reikėtų rašyti taisyklingai?
Sergej Mickevič yra asmens dokumente nurodyti administracijos direktoriaus vardas ir pavardė. Tačiau lietuvių kalboje žodžių tarpusavio santykiai reiškiami galūnėmis, t. y. rišlumo tikslais prie vardo ir pavardės pridedamos galūnės, net jei asmens dokumente nurodyta ir nesugramatinta vardo ir pavardės forma (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos skyrybos ir rašybos“ 6 punktas).
Minėtame nutarime taip pat nurodoma, kokią galūnę pasirinkti. Šiuo atveju prie vyriško vardo, kuris baigiasi -j, pridedama galūnė -us, taip pat kaip ir prie vyriškos pavardės, kuri baigiasi   -č, vadinasi, Sergej Mickevič rišliame tekste turėtų būti Sergejus Mickevičius, Sergejaus Mickevičiaus, Sergejui Mickevičiui, Sergejų Mickevičių, Sergejumi Mickevičiumi ir t. t. Nesugramatinta forma Sergej Mickevič išlieka nerišliame tekste: parašo rekvizite, sąraše, anketoje ir pan.
Nesugramatintų ir sugramatintų vardo ir pavardės formų Sergej Mickevič ir Sergejus Mickevičius atsiradimas neturėtų kelti abejonių, kad kalbama apie tą patį asmenį. Vis dėlto, jeigu numanoma, kad gali būti suabejota dėl asmens tapatybės (finansiniuose, teisiniuose dokumentuose ir pan.), greta sugramatintos vardo ir pavardės formos skliaustuose patartina nurodyti begalūnes jų formas, pvz., Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus Sergejaus Mickevičiaus (Sergej Mickevič).

Apie sangrąžos dalelytę -si

Sangrąžos dalelytė -si kitakalbių, o ir pačių lietuvių, neretai pavartojama netaisyklingai. Štai kelios būdingesnės klaidos: 
 
1. Sangrąžos dalelytės -si reikšmės nedubliuotinos įvardžio savęs linksniais (sau, save) arba prielinksninėmis konstrukcijomis (tarp savęs, prie savęs), pvz.: Ryte reikia nusiprausti savo (=nusiprausti) veidą. Darže verta pasisodinti sau (=pasisodinti) bulvių. Jis užsirekomendavo save iš teigiamos pusės (=Jis gerai, puikiai, be priekaištų, nepriekaištingai dirbo, atlikdavo savo pareigas, užduotis; gerai pasirodė). Dabar mudu pasidalykim tarp savęs (=pasidalykim) pinigus.
Kartu su minėtais įvardžiais ar prielinksninėmis konstrukcijomis dalelytė -si- vartotina tik tais atvejais, kai sangrąžinį veiksmažodį norima pabrėžti, tikslinti, stilistiškai nuspalvinti, pvz.: Stalą sau dirbuos, ne kitiems. Tie baldai tarp savęs nesiderina || nedera. Žinokis sau! 

2. Sangrąžos dalelytė -si- nėra galūnė, todėl ji nekaitoma (dėmesys ypač atkeiptinas į moteriškąją giminę), pvz.: džiaugdamosios (–džiaugdamosi), ruošdamosios (–ruošdamosi), rūpindamosios (–rūpindamosi). Čia reikėtų paminėti ir žodį kreipimasis, nes dažnai teiraujamasi, kaip jį rašyti: kreipimasis, kreipimosi, kreipimuisi, kreipimąsi, kreipimesi; kreipimaisi, kreipimųsi.
 
3. Priešdėlinės sangrąžinės formos nevartojamos su dalelyte -s žodžio gale, tik su dalelyte -si- tarp priešdėlio ir šaknies, pvz.: negailėsis (=nesigailės), nevėluokis (=nesivėluok)
Kitakalbiai itin dažnai -si priešdėlinių veiksmažodžių gale supranta kaip sangrąžos dalelytę, pamiršdami, kad tokiais atvejais ji visada turėtų būti po priešdėlio, pvz.: nematosi (=nesimato), nenorisi (=nesinori).
 
4. Sangrąžinės formos su dalelyte -si- nevartotinos, jeigu veiksmas negali vykti savaime (įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą), pvz.: Parsiduoda dar gera spinta (=Parduodama dar gera spinta; Parduodame dar gerą spintą). Išsinuomoja butas (=Išnuomojamas butas; Išnuomojame butą). Vilniuje atsidaro paroda (=atidaroma paroda; atidaro parodą). Nafta gaunasi (=Nafta gaunama; Naftą gauname) keliais būdais. Valia ugdosi veiklos procese (=ugdoma veiklos procese; Valią ugdo veikla). Per tuos metus pasistatė (=buvo pastatyta) ne viena mokykla. Šis paveikslas nesižiūri (=nedaro įspūdžio; netraukia akies).

SU VISAGINU BENDRADARBIAUJANČIŲ MIESTŲ PAVADINIMAI

Siekiant suvienodinti kitų šalių vietovardžių rašybą lietuvių kalboje, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras rengia ir leidžia žodyną „Pasaulio vietovardžiai“. Jau išleisti keturi tomai: „Europa“ (2006), „Amerika“ (2008), „Afrika. Antarktida. Australija. Okeanija“ (2010), „Azija (Afganistanas–Jungtiniai Arabų Emyratai)“ (2012). Pirmieji du žodyno tomai, kuriuose pateikiami Europos ir Amerikos vietovardžiai, jau suskaitmeninti ir teikiami interneto svetainėje „Pasaulio vietovardžiai“ (adresu http://pasaulio-vardai.vlkk.lt/), kurioje galima sužinoti, kaip taisyklingai parašyti ir sukirčiuoti užsienio šalies vietovardį.

VISAGINO SAVIVALDYBĖS GYVENAMŲJŲ VIETOVIŲ PAVADINIMŲ ABĖCĖLINIS SĄRAŠAS 

Teikiame sukirčiuotų Visagino savivaldybės gyvenamųjų vietovių pavadinimų sąrašą. Pirmiausia nurodomas gyvenamosios vietovės pavadinimas, toliau kirčiuotė ir gyvenamosios vietovės vardas vardininko linksniu.

Kirčiuokime taisyklingai: Visaginas ir atominė

Vartojame, atrodo, tik žodžius – Visaginas ir atominė, tačiau kalboje išgirsi įvairių jų variantų: Visaginas, Visaginas, atominė, atominė...
Abu šie žodžiai yra pirmosios kirčiuotės, o tai reiškia, kad kirčiuojami pastoviai, t. y. visuose linksniuose kirčio vieta lieka nepakitusi:
V. Vìsaginas; atòminė,-ės
K. Vìsagino; atòminės, -ių
N. Vìsaginui; atòminei, -ėms
G. Vìsaginą; atòminę, -es
Įn. Vìsaginu; atòmine, -ėmis
Vt. Vìsagine; atòminėje, -ėse
Prisiminkime šių žodžių kirčiavimą, patys kalbėkime taisyklingai ir klystantį pamokykime.
                                                                  
Didžiųjų raidžių rašymas valdžios įstaigų ir pareigų pavadinimuose

Oficialūs valstybinės valdžios įstaigų pavadinimai prasideda tikriniu šalies vardu – Lietuvos Respublika. Kiti pavadinimą sudarantys daiktavardžiai yra bendriniai, todėl rašomi mažąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra. Taip pat rašomi ir neoficialūs pavadinimai su santrumpomis, pvz.: LR finansų ministerija, LR švietimo ir mokslo ministerija, LR generalinė prokuratūra. Kai vartojamas trumpesnis įstaigos pavadinimas, tada didžiąja raide rašomas pirmasis jo žodis, pvz.: Finansų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Generalinė prokuratūra. Mažąja raide rašomas tik pavadinimas, sutrumpintas iki apibendrintos reikšmės žodžio, pvz., ministerija, prokuratūra.
Aukščiausiųjų valstybinės valdžios institucijų, taip pat svarbiausių tarptautinių organizacijų pavadinimų visi žodžiai rašomi didžiąja raide, pvz.: Lietuvos Respublikos Seimas (neoficialiai – Seimas), Lietuvos Respublikos Vyriausybė (Vyriausybė), Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Europos Sąjunga, Jungtinės Tautos ir pan.
Pareigų pavadinimai – prezidentas, ministras, direktorius – rašomi mažosiomis raidėmis, pvz.: Neseniai vyko prezidento rinkimai; Įsakymą pasirašė švietimo ir mokslo ministras. Tačiau stilistiniais sumetimais aukščiausių pareigūnų pavadinimai gali būti rašomi didžiosiomis raidėmis, pvz.: Lietuvos Respublikos Prezidentas, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas, Lietuvos Respublikos Ministras Pirmininkas.

KAIP PAVADINTI ĮMONĘ

Lietuvos Respublikoje steigiamų įmonių, įstaigų ir organizacijų (juridinių asmenų) pavadinimų sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklės, patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2004 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. N-2 (91).
Pagrindiniai juridinių asmenų pavadinimų kalbiniai reikalavimai nustatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.40 straipsnyje, kuriame nurodoma, kad:
1. Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę.
2. Juridinio asmens pavadinimas turi būti sudarytas laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų ir negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio.
3. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą.
Įmonių, įstaigų ir organizacijų simbolinių pavadinimų darymo taisyklėse, kurios taikytinos ir darant parduotuvių, kavinių ir pan. pavadinimus, nurodoma, kokie simboliniai pavadinimai gali būti vartojami, o kokie – ne.
Simboliniais pavadinimais gal eiti bendrinėje lietuvių kalboje vartojami žodžiai ir tam tikri žodžių junginiai, pvz.: „Kaitra“, „Kometa“, „Pirmoji kregždutė“, „Trys riešutėliai“, „Sedula“. Galimi ir dirbtiniai simboliniai pavadinimai, gramatine sandara panašūs į lietuvių kalbos žodžius, pvz.: „Alaušė“, „Alfeksas“, „Aukštuva“, „Eksma“, „Ganto statyba“, „Grindukas“, „Sekoma“, „Ulgis“.
Renkantieji pavadinimą savo įmonei ar kt. turėtų atkreipti dėmesį į neteiktinus simbolinius pavadinimus. Ypač įsidėmėti reikėtų, kad simboliniai pavadinimai negali būti sudaryti iš nenorminių žodžių (arba su jais), sudaryti nenorminės darybos būdu:
1. Simboliniai pavadinimai nedaromi iš lietuvių kalbos klaidomis laikomų svetimybių (barbarizmų) ar hibridų, kitų nenorminių žodžių, pvz.: „Bantas“, „Cementovkė“, „Čipsas“, „Gerbūvis“, „Rinkė“.
2. Neteiktini simboliniai pavadinimai iš begalūnių dirbtinių žodžių, pvz.: „Galarg“, „Grigen“, „Intaks“, „Kage“, „Mansel“, „Teko“. Tačiau pastaruosius gramatiškai įforminus, jie taptų panašūs į lietuvių kalbos žodžius, ir tokius simbolinius pavadinimus būtų galima vartoti, pvz.: „Galarga“, „Galargas“, „Galargė“, „Galargis“ ir t. t. 
3. Neteiktini simboliniai pavadinimai su rašybos klaidomis, pvz.: „Bilijardo oazė“, „Varijantas“, „ATiLa“, „MeBeTa“, „SeKoMa“. Galimi tik taisyklingai parašyti pavadinimai, pvz.: „Biliardo oazė“, „Variantas“, „Atila“, „Mebeta“, „Sekoma“.
Dėl pavadinimų taisyklingumo galima konsultuotis Valstybinės kalbos kontrolės skyriuje adresu  Parko g. 14-222, tel. 61 213.
                                                                 
KOKIĄ GIMINĘ VARTOTI?

Neretai klausiama, kada vartoti vyriškąją, o kada moteriškąją giminę. Palyginkime šiuos pavyzdžius:
Firmai reikalingas pardavėjas.  Saulaitienė dirba pardavėja.
Klases valo valytojas. Valytoja Bubulienė atostogauja.
Norėčiau kalbėti su žurnalistu. Žurnalistė Gražienė klauso.
Lietuvių kalboje pareigų, profesijų, rangų, titulų, mokslinių, kvalifikacinių laipsnių ar pan. pavadinimai reiškiami vyriškosios giminės daiktavardžiais, pavyzdžiui, laikinai einanti direktoriaus (ne direktorės) pareigas Violeta Klimienė, firmai reikalingas sekretorius, Janina Petrauskienė gydytojo (ne gydytojos) profesiją įgijo Vilniaus universitete, mūsų mokytoja apgynė daktaro (ne daktarės) disertaciją. 
Jeigu pasakoma, ne kokias pareigas moteris eina ar kokią profesiją turi, bet kas ji yra, pavyzdžiui,  direktorė, sekretorė, gydytoja ir pan., vartojama moteriškoji giminė direktorė Violeta Klimienė, sekretorė Jakutytė, gydytoja Janina Petrauskienė, 
Todėl nesistebėkime, jei ant kabineto durų parašyta architektas, direktorius ar pan., o įėję išvysime besišypsantį moters veidą.            
Paskutinis atnaujinimas: 2018-05-03 16:43:56
 Prisijungimas gyventojams

MUS RASITE ČIA
                                                          Miesto schema 

 

RENGINIŲ
KALENDORIUS
P A T K Pn Š S
25262728293001
02030405060708
09101112131415
16171819202122
23242526272829
30310102030405
Liepa
    2018     
 
NAUJIENŲ
PRENUMERATA
Įveskite savo el. pašto adresą:
Įveskite paieškos raktinį žodį:
VARTOTOJŲ
STATISTIKA
Iš viso apsilankė: 20661454
Šiandien apsilankė: 3136
Dabar naršo: 489
 
© Visagino savivaldybė. Visos teisės saugomos.
Sprendimas: Idamas. Naudojama Smartweb sistema